Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Veterinarija>Gyvulių veisimo metodai ir jų pritaikymas gyvulininkystės praktikoje
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Gyvulių veisimo metodai ir jų pritaikymas gyvulininkystės praktikoje

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Lentelių sąrašas. Įvadas. Gyvulių veisinimas. Gyvulių veisinimo reikšmė. Gyvulių veisinimo metodai. Gyvulių veisinimo metodai ir jų genezė. Gyvulių veisinimo metodų pritaikymas gyvulininkystės praktikoje. Gyvulių veisinimo metodų lyginamoji analizė. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos gyventojai gyvulininkyste vertėsi jau II t- mečio pr. m. e. pradžioje. Istoriniuose šaltiniuose arkliai, jaučiai, karvės, kiaulės, ožkos minimos nuo XI a. XVI a.-XVIII a. darbui naudoti arkliai ir jaučiai, tačiau XIX a. II pusėje galutinai pereinama prie arklių. Nuo XVI a. antroje pusėje įvygdytos Vakalų reformos ir įvesto trilaukio ūkio iki XIX a. pabaigos Lietuvoje gyvulininkystė beveik jokios pažangos nepadarė.
Buvo auginamos nedidelio produktyvumos gyvulių veislės, gerai prisitaikiusios prie vietos sąlygų. Pagrindinė arklių veislė buvo žemaitukai, plačiai žinomi tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje. Vietiniai galvijai buvo žali, balnugariai (Juodmargiai su balta juosta per nugarą), šėmi (palši, rusvaiu pilki), pasitaikydavo baltų ir juodų. Vieninės kiaulės buvo baltos, deglos, rusvos, juodos. Vietinės šiurščiavilnės avys buvo pilkos, juodos, rusvos.
Nors gyvulių buvo laikoma daug, beveik visi ūkiuose pagaminti produktai ten pat būdavo ir suvartojami. Tiktai XIX a. II pusėje ir XX a. pradžioje imta gaminti rinkai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, daugiausia pastangų buvo skiriama galvijų ir kiaulių ūkiui intensyvinti, kad kuo daugiau būtų gauta pajamų už eksportuojamą produkciją. Vietinius galvijus nustatyta gerinti juodmargių ir žalųjų veislių reproduktoriais, iveštais iš Danijos, Švedijos ir Rytprūsių. Kiaulėms didžiausios įtakos turėjo anglų ir švedų didžiosios baltosios kiaulės. Vietinėms avims didžiausią įtaką padarė Rytprūsių ir Klaipėdos krašto juodgalvės avys. Žemaitijos arklių kokybiai gerinti buvo įsteigtas žirgynas, įkurti kerkimo punktai, iš užsienio įvežti reproduktoriai, daugiausia ardėnai iš Švedijos ir Belgijos, trakėnai bei Hanoverio arkliai.
Pieno
produktai Kiaulės,
kiauliena
ir jos produktai Arkliai Kiaušiniai
1924
7,10 11,772 16,125 19,9
1930
52,59 68,767 10,270 11,9
1932
44,04 54,489 2,248 6,3
1934
17,42 40,063 4,650 1,7
1938
50,13 51,850 4,993 7,8
Nuo 1923-1924 didėjo gyvulių ir jų produktų eksportas. Iki 1925 į Vokietiją buvo eksportuojamos gyvos riebios kiaulės, o nuo 1927 - bekonai į D. Britaniją. Pieno produktų eksporto didžiausią dalį sudarė sviestas, bet buvo eksportuojami sūriai bei pienasir grietinė. Iš paukščių kiek daugiau pajamų davė žąsys jų buvo išvežama iki 854 000 (1932). Didžiausias nuosmukis dėl pasaulinės ekonominės krizės ir eksporto kvotų buvo 1934, o nuo 1935 gyvulių ir jų produktų išvežimas vėl pradėjo didėti.Gyvulių supirkimą, perdirbimą ir eksportą tvarkė "Maisto" akcinė bendrovė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-27
DalykasVeterinarijos kursinis darbas
KategorijaVeterinarija
TipasKursiniai darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis28.05 KB
AutoriusPaule
Viso autoriaus darbų25 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyvuliu veisimo metodai ir ju pritaikymas gyvulininkystes praktikoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 13 puslapių 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą