Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Veterinarija>Kiaulių veisimo ypatumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kiaulių veisimo ypatumai

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Veisimo metodai. Atranka ir paranka. Reprodukcinės savybės. Paršavedžių vislumo didinimas. Paršiavimasis. Veislininkystės sistema. Lietuvos senųjų vietinių kiaulių genetinių išteklių išsaugojimas. Veislės. Apibendrinimas.

Ištrauka

Daugelio tyrinėtojų duomenimis, laukinės kiaulės prijaukintos 5-4 tūkst.metų pr. Kristų. Pirmiausia Kinijoje, vėliau Europoje : Viduržemio jūros, Pabaltijo ir Ukrainos teritorijose.
Pagal zoologinį suskirstymą kiaulės priklauso žinduolių klasei, skeltanagių būriui. Naminės kiaulės yra kilusios iš Europos ir Azijos šernų.
Europos laukinė kiaulė arba šernas ir dabar veisiasi Pietų Europos, buvusios Tarybų Sąjungos ir mūsų šalies miškuose. Jis yra dviejų stambiausių naminių kiaulių grupių – ilgaausių ir trumpaausių – protėvis.
Pagrindinė veislininkystės kryptis šalyje yra veislinė bekoninė kiaulininkystė. Daugiausia veisiamos Lietuvos baltųjų veislės kiaulės ( 95 % ) , be to, landrasai ir jorkšyrai, taip pat esama diurokų, hempšyrų bei pjetrenų.
Kiaules verta auginti dėl jų ūkinių ir biologinių savybių. Mėsa ir riebalai pasižymi geromis maistinėmis ir skoninėmis savybėmis. Geras kiaulienos virškinamumas – 95 % , lašinių – 98 % ,
Kiaulės vislios. Tinkamai šeriamos ir laikomos paršavedės atveda po 10 – 12 ir daugiau paršelių.
Kiaulės anksti subręsta lytiškai.Lietuvos baltųjų veislės kiaulaitės subręsta 9 mėnesių, o 13 mėnesių jau atsiveda paršelius. Paršingumo laikotarpis trumpas – apie 114 dienų, todėl paršavedės per metus , priklausomai nuo žindymo trukmės, gali paršiuotis du ir daugiau kartų.
Kiaulės gerai pasisavina gyvulinius ir augalinius pašarus.Tai yra visaėdis gyvulis.Gerai prisitaiko prie klimato salygų.
Kiaulienoje daug pilnaverčių baltymų,turinčių visų nepakeičiamųjų aminorūgščių,mineralinių medžiagų ir B grupės vitaminų. Kiauliena yra kaloringiausia ir maistingiausia mėsa.

Kiaulių produktyvumas daug priklauso nuo veisimo metodų,atrankos ir porų parinkimo, zootechninės apskaitos, produktyviųjų savybių vertinimo tikslumo ir tinkamai suformuotos kiaulių bandos bei jos struktūros.
Veislinių ir produktyviųjų savybių gerinimo metodai – vieni iš svarbiausių veislininkystės darbo elementų.
Kiaulininkystėje naudojami du pagrindiniai veisimo metodai – grynasis veisimas ir kryžminimas.
Grynasis veisimas . Šiuo metodu kiaulės dažniausiai veisiamos veislynuose, bet jį galima taikyti ir kituose ūkiuose. Grynojo veisimo pagrindinis tikslas – ūkyje veisiamos kiaulių veislės tobulinimas, jeigu yra tinkamos salygos – naujų veislių tipų, kurie nuo veislės skiriasi išvaizda, gyvulių išsivystymu ir produktyvumu, kūrimas.
Poros gali būti parenkamos pagal skirtingą giminingumo laipsnį. Pagal tai skiriami tokie kiaulių grynojo veisimo metodai: a) giminingas veisimas; b) negiminingas veisimas; c) veisimas linijomis; d) veisimas uždaromis linijomis arba populiacijomis; f) kraujo atnaujinimas.
Giminingas veisimas (inbrydingas), kai poruojamos kiaulės, turinčios bendrus protėvius pirmoje, antroje ar trečioje kartoje. Kiaulės jautrios inbrydingui, todėl sumažėja jų gyvybingumas ir produktyvumas. Tačiau kiaulininkystėje, kaip ir kitose gyvulininkystės šakose, selekcininkai sėkmingai jį taiko ne tik vesdami naujas, bet ir tobulindami esamas kiaulių veisles ir linijas.
Giminingo veisimo metodu tobulinamos Lietuvos baltųjų kiaulių produktyviausios savybės, kuriamos naujos linijos. Tačiau taikant šį veisimo metodą, dažniausiai sumažėja paršavedžių vislumas ir paršelių išlaikymas iki dviejų mėn. amžiaus.
Negiminingas veisimas (autbrydingas) yra patikimiausias grynojo veisimo metodas. Taip veisiamos kiaulės esti labai produktyvios ir gyvybingos. Taip veisiant, poruojami septintos bei tolesnių kartų kuiliai ir paršavedės.
Veisimas linijomis. Kiekvienoje kiaulių veislėje yra linijų ir šeimų, kurios vienos nuo kitų skiriasi produktyvumu, tipu ir eksterjeru.
Veisiant kiaules linijomis, veislininkystės darbas turi būti planuojamas linijose, šeimose ir tarp atskirų linijų bei šeimų.
Tarplinijinis veisimas taikomas ir norint sukurti naują liniją ar šeimą.
Veisimas uždaromis populiacijomis.Siekiant tobulinti kiaulių veislę uždarų populiacijų metodu, pirmiausia reikia nustatyti, kiek atskiroje populiacijoje reikia linijų ir šeimų, paruošti veisimo schemą, kad būtų išvengta giminingo veisimo.Pereinant prie veisimo uždarų populiacijų metodu, iš pradžių būtina ištirti kiekvieno veislyno kiaulių bandų produktyvumą ir kilmę.Atsižvelgiant į genealogiją, kiaulių veislynai turi būti suskirstyti į reikiamą grupių (populiacijų) skaičių.
Vienai grupei (populiacijai) reikia priskirti tuos veislynus, kuriuose veisiamos vienodos ar genealogiškai artimos kiaulių šeimos. Būtina numatyti, kad veislynai kuilius ir pakaitines kiaulaites įsigytų tik iš tos grupės (populiacijos), kuriai jie priklauso.
Tobulinant populiacijas, svarbiausias darbas tenka pagrindiniams ūkiams, turintiems veislynus.Juose pirmiausia turi būti diegiamos naujausios veislininkystės darbo priemonės.Valstybinių kiaulių veislininkystės stočių veikla iš esmės turėtų būti vertinama pagal tai, kaip jos pagerina savo zonoje veisiamą tipą – populiaciją. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-27
DalykasVeterinarijos referatas
KategorijaVeterinarija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis14.7 KB
Autoriusvida
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/Dėstytojasdoc. D.Vencius
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kiauliu veisimo ypatumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 5 Klasė/kursas
  • doc. D.Vencius
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą