Įvadas. Veisimo metodai gyvulininkystėje. Grynasis veisimas. Giminingas poravimas. Negiminingas gyvulių poravimas. Kryžminimas. Gamybinis - pramoninis kryžminimas. Kintamasis arba rotacinis kryžminimas. Įterpiamasis kryžminimas. Stelbiamasis arba pertvarkomis kryžminimas. Kuriamasis arba selekcinis kryžminimas. Hibridizacija. Gamybinis kryžminimas. Kuriamasis kryžminimas. Stelbiamasis kryžminimas. Įterpiamasis kryžminimas. Sudėtingas gamybinis kryžminimas. Hibridizacija. Išvados.
Veislininkystė – tai valstybinių, ūkinių organizacinių ir zootechninių priemonių kompleksas veislei (bandai) gerinti. Veislininkystės uždavinys – tobulinti veisles bei bandas, didinti gyvulių produktyvumą.
Šiandien gyvulių produktyvumas suprantamas kaip gyvulių genetinio potencialo ir aplinkos sąlygų rezultatas tam tikrose ekonominėse sąlygose. Aplinkos sąlygoms priklauso ekologinis fonas, mitybos sąlygos, gyvulių laikymas, priežiūra bei eksploatacija. Genetinis potencialas – tai genetinė bazė (veislė, linija, šeima), selekcionuojami požymiai, veislinės vertės nustatymo metodai, selekcijos pakopos ir intensyvumas bei veisimo metodai.
Gyvulių parinkimo sistema, atsižvelgiant į jų veislinę ar rūšinę priklausomybę yra vadinama veisimo metodu. Yra žinoma eilė veisimo metodų klasifikavimo sistemų, tačiau pagrindinėmis yra laikomi :
Grynasis veisimas - veisiant gyvulius grynuoju veisimu, naudojami du poravimo būdai – negiminingų ir giminingų gyvulių poravimas.
Kryžminimas – naudojami penki būdai: stelbiamasis, kuriamasis, įterpiamasis, kintamasis bei gamybinis kryžminimas.
Hibridizacija - tai skirtingų rūšių gyvulių poravimas arba žemės ūkio gyvulių poravimas su laukiniais gyvuliais. Gyvuliai, gaunami hibridizacijos būdu, vadinami hibridais.
Gyvulininkystės praktikoje naudojami trys veisimo metodai:
Grynasis veisimas(arba grynaveislis):
• Giminingas;
• Negiminingas;
Kryžminimas(arba mišrinimas):
• Stelbiamasis(pertvarkomasis);
• Įterpiamasis(kraujo įliejimas);
• Kuriamasis(selekcinis);
• Gamybinis(pramoninis);
• Kintamasis(rotacinis);
Hibridizacija(tarprūšinis kryžminimas)
Grynuoju veisimu zootechnikoje vadinamas toks metodas, kai poruojami tos pačios veislės gyvuliai. Gauti palikuonys vadinami grynaveisliais. Šio veisimo tikslas yra vertingų savybių palaikymas arba tobulinimas norima kryptimi.
Biologinė grynojo veisimo esmė yra ta, kad ilgai iš kartos į kartą poruojami palyginus vienodi ir panašios kilmės gyvuliai įgyja pastovų paveldimumą, padidėja palikuonių homozigotiškumas.
Naudojant grynąjį veisimą, veislininkystės sėkmė priklauso nuo kryptingos atrankos ir parankos, tinkamo prieauglio išaugimo bei suaugusių galvijų šėrimo ir laikymo. Nors požymiams pagerinti grynuoju veisimu reikia daugiau laiko, tačiau šis būdas pakankamai patikimas. Gyvulininkystės praktika rodo, kad šiuo metodu naudojant kryptingą atranką ir paranką galima be jokios rizikos, palyginti per trumpą laiką, pakeisti gyvulių tipą ir produktyvumą, tai parodo Olandijos juodmargių, Danijos žalųjų, Šorthornų, Herefordų, bei daugumos kitų veislių raidos.
Grynojo veisimo būdu ilgą laiką buvo gerinamos Landrasų(1pav) veislės kiaulės geresnio pašaro panaudojimo ir skerdienos kokybės požiūriu. ...