Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Veisimas

  
 
 
123456789
Aprašymas

Gyvūnų veisimo ir selekcijos samprata. Gyvūnų veisimo tikslas ir strategija. Gyvūnų veisimo mokslo istorija. Gyvulių domestikacijos samprata. Gyvūnų domestikavimo laikas ir vieta. Gyvūnų kilmės tyrimo metodai. Gyvūnų pasikeitimai domestikacijos eigoje. Svarbiausi domestikuotų gyvulių evoliucijos veiksniai. Natūrali atranka. Natūralios atrankos efektyvumą įtakojantys faktoriai. Natūralios atrankos formos. Populiacijos samprata. Atvirų ir uždarų populiacijų samprata. Genetiniai gyvulių selekcijos pagrindai. Fenotipinė gyvulio vertės išraiška, genetinė gyvulio vertės išraiška. Aplinkos faktorių grupavimas. Produktyvumo rodiklių fenotipinė variansa. Rūšių susidarymas. Rūšies samprata. Rūšies izoliacinių mechanizmų tipai. Veislės samprata ir reikšmė gyvulininkystėje. Svarbiausi veislių formavimosi ir evoliucijos veiksniai. Veislės struktūra ir jos struktūrinių elementų reikšmė. Veislių klasifikavimo principai. Gyvūnų aklimatizacija. Žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių būklės įvertinamo kriterijai. Genetinės įvairovės išsaugojimo priežastys. Genetinės įvairovės išsaugojimo būdai. Ontogenezės ir filogenezės samprata bei tarpusavio ryšys, svarbiausi ontogenezės dėsningumai. Augimo ir vystymosi samprata. Vystymosi laikotarpiai ir periodai, jų ypatumai. Gyvūnų lytinis ir ūkiškasis subrendimas. Pirmojo kergimo ir sėklinimo amžius. Skirtingų gyvulių rūšių augimo, gyvenimo ir ūkinio naudojimo trukmė. Gyvūnų augimą ir vystymasį įtakojantys veiksniai. Augimo ir vystymosi netolygumas ir ritmiškumas. Gyvūnų individualaus augimo ir vystymosi valdymas embrioniniu ir poembrioniniu periodais. Gyvūnų grupavimas vykdant dirbtinę atranką. Gyvūnų kūno dalių identifikavimas ir įvertinimas. Gyvūnų, eksterjero ir konstitucijos samprata. Gyvūnų konstituciniai tipai. Gyvūnų eksterjero tyrimo ir įvertinimo metodai. Kūno matmenų indeksai ir eksterjero profiliai. Gyvūnų produktyviųjų savybių vertinimas pagal interjerą. Dirbtinės atrankos samprata. Dirbtinės atrankos rūšys. Atrankos pagal fenotipą samprata, kiekybiniai ir kokybiniai atrankos požymiai. Selekciniai genetiniai parametrai ir jų įtaka atrankai. BLUP metodas. Galvijų genetinis vertinimas. Kiaulių genetinis vertinimas. Arklių genetinis vertinimas. Avių ožkų genetinis vertinimas. Gyvulių prepotentiškumo vertinimas. Parankos samprata. Parankos ir atrankos rūšys. Parankos efektyvumą įtakojantys veiksniai. Svarbiausi parankos principai. Parankos tipai, jų ypatumai, naudojimo tikslai. Parankos formos, jų ypatumai, naudojimo tikslai. Grynojo veisimo samprata, genetiniai ypatumai, reikšmė, tikslai. Inbrydingo samprata jo taikymas veislininkystėje. Inbrydingo tipai. Inbrydingo (homozigotiškumo laipsnio nustatymas. Inbrydingo laipsniai. Inbredinė depresija. Veisimo linijomis samprata. Linijų rūšys. Linijų krosai. Bendroji ir specifinė derinimo savybės. Tarplinijinė hibridizacija. Veisimo šeimomis samprata. Kryžminimo samprata, genetinė esmė, tikslai. Kryžminimo sėkmę sąlygojantys veiksniai. Heterozės efektas, jo genetinė, biologinė esmė. Heterozės formos. Kuriamasis kryžminimas. Stelbiamasis kryžminimas. Įterpiamasis kryžminimas. Gamybinis kryžminimas. Kintamasis kryžminimas. Tarprūšinės hibridizacijos samprata, taikymas. Tarprūšinės hibridizacijos problemos. Veislių selekcijos mokslinių programų rengimo principai. Bandų selekcijos programos rengimo principai. Lietuvoje veisiamų gyvulių veislių selekcijos mokslinės programos. Gyvulių veislininkystės sistema, funkcijos, valstybinė strategija Lietuvoje. Įvairių gyvulių rūšių ir veislių asociacijos. Kilmės knygos, jų vedimo tvarka.

Ištrauka

1. Gyvūnų veisimo ir selekcijos samprata
Bendroji zootech nagrinėja visų šakų gyvūnų biologines ir ūkines savybes, tiria ruošia bendrus žmogaus veiklos principus ir metodus. Bendroji zootechnika skirstoma į gyvūnų veisimo, mitybos ir laikymo sritis. Veisimas yra bendr zootech ar gyvulininkystės teorijos mokslo šaka kuri spec priemonėm sprendžia kokybinį esamų gyvulių bandų ir veislių gerinimą bei naujų tobulesnių, produktyvesnių sukūrimą tam tikrų istorinių, gamtinių, ekologinių, ekonominių, politinių sąlygų kontekste. Yra kelios šio pokyčio priežastys: veisimas jungia kelis principus: stebėjimas pakeistas matavimu. O intuicija skaičiavimais ir prognozėmis. veisimui įtakos turėjo naujų technologijų diegimas. Veisimo mokslas remiasi anatomijos, fiziologijos, zoologijos, bei kitais mokslais. Selekcija – atranka, tai mokslas apie pertvarkymą esamų ir sukūrimą naujų biologinių formų. Tai evoliucionuojanti šaka. Ji perima žinias iš kitų šakų, genetikos, fiziologijos. Selekcininkas ne tik genetiškai gerina gyvulius bet ir parenka tokią aplinką kuri leidžia pasiekti maks produktyvumą. Jam reikia gerai žinoti, kaip formuojasi individualaus org požymiai savybes. Gyv veislininkystė tai gyvulių selekcijos priemonių sistema genetiškai patobulintiems gyvuliams gauti ir veisti.
2. gyvūnų veisimo tikslas ir strategija
Praktinis gyv veisimo tikslas yra pageidaujaumamų gyv požymių gerinimas. Vienas iš svarbiausių požymių produktyvumas. Šiandien gyv produktyvumas yra suprantamas kaip gyv genetinio potencialo ir aplinkos sąlygų rezultatas tam tikrose ekonominėse sąlygose. Genetinis potencialas suprantamas kaip genetinė bazė, veislės linijas, šeimas. Į genetinio potencialo sampratą įeina veislinės vertės nustatymo metodai, selekcijos pakopos, jų intensyvumas, ekologinis fondas, reljefas, mitybos sąlygos, pašarų kokybė, šėrimo intensyvumas, sveikatingumo kontrolė, veislininkystė, gyv globos, aplinkos apsaugos įstatymai. Ekologinės sąlygos, rinkos sąntykiai, gamybos kaštai. Veisimo strategija atitinkamų požymių įvertinimas, tarpusavio požymių koreliacinių ryšių nustatymas, veislinės vertės nustatymas, atitinkamų biotechnologijų bei atrankos kriterijų ir parankos principų nustatymas.
3. gyvūnų veisimo mokslo istorija
gyv veisimas kaip istorinis procesas apima žinias apie laukinius gyvulių protėvius, jų keitimąsi. Pirmykštėje santvarkoje žmonės gyveno laukinį gyvenimą, maistui vartojo laukines uogas, vaisius. Vėliau pradėjo medžioti bei žvejoti. Dar vėliau atsirado natūralus darbo pasidalijimas.šiuo laikotarpiu išsivystė išsivystė gyvulinkystė ir žemdirbyste. Buvo prijaukinti visų rušių gyvuliai. Vergovinėje santvarkoje gyvulinkystė sparčiai vystėsi, pagerėjo gyvulių auginimas, laikymas, atsirado supratimas apie gyvulių vertinimą pagal eksterjerą. Pagr darbinis gyvulys buvo jautis, arkliai naud kaip traukiamoji jėga bei karui, sparčiai vystoma avininkystė, pagerėjo vilnos kokybė, ji buvo pradėta austi.buvo prijaukinti paukščiai. Vyko diferiancija tarp naminių gyvulių, tačiau veislių dar nebuvo. Viduramžiais ir feodalizmo laikotarpiu didžiausias dėmesys skiriamas arklininkystei. Tuo metu arabai vykdė atranką ne tik pagal eksterjerą bet ir pagal kilmę. Galvijai buvo naudojami ne tik darbui bet ir pienui. Gvuliai buvo pradėti laikyti tvartuose. Feodalizmą pakeitus kapitalizmui keitėsi veisimas, pramonės vystymąsis, miestų augimas. Per 100 m buvo sukurta augiau nei 100 gyv veislių. Anglijoje išvestos pasaulinį pripažinimą turinčios baltųjų kiaulių veislė, kleiterio avių, grynakraujų jojamųjų arklių veislės. 18-19a gyvulinkystė vystėsi intensyviai, steigiami žirgynai, veislinių galvijų, kiaulių ūkiai. Pagerėjo gyv šėrimo ir laikymo sąlygos, parengti gyv vertinimo pagal eksterjerą, kilmę knygos. Formuojami atrankos ir parankos principai. Gyvuliai pradėti veisti linijomis, taikomi kryžminimo metodai. 1859m Darvinas paskelbė pagr evoliucijos teorijos teiginius, kuriuose išdėstė jog organizmų kintamumas yra susijęs su natūralia atranka. 1865m. Mendelis paskelbė kryžminimo teoriją, jis teigė jog kiekvienas tėvas perduoda savo vaikui genų. 1892. veismanas paskelbė kad paveldimumą perduoda medžiaga turinti cheminę ir molekulinę sandarą. 20a gyvulinkystės pažanga susijusi su pažanga citologijoje, gyvulių šėrimo ir laikymo salygu gerinimu. 1966m nustatyti genetinio kodo principai. Buvo pakoreguoti dnr grandinės pakitimai.pastaraisiai dešimtmečiais pasiekiami laimėjimai susiję su mokslu ir naujomis technologijomis skirs i molekulkines ir reprodukcijos, sukurtos pažangios tecnologijos tokios kaip dirbtinis apvaisinimas, klonavimas, transgeninių savybių sukūrimas. Kompiuterinių technologijų vystymąsis smarkiai išplėtė duomenų rinkimo kriterijus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-12
DalykasVeterinarijos špera
KategorijaVeterinarija
TipasŠperos
Apimtis26 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis63.81 KB
AutoriusVygandas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasE. Šlyžius
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Veisimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2007-03-03 IP: 85.206.191.32
    andrius sako

    maladec bachuras:)) man nereiks spauzdint

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 26 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 3 Klasė/kursas
  • E. Šlyžius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą