Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Veterinarija>Veterinarijos šperos

Veterinarijos šperos (5 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Gyvūnų mityba

    Ląstelienos ir jos frakcijų nustatymas pašaruose. Azotinių junginių kiekio nustatymas pašaruose. Maisto medžiagų įtaka gyvulių produktyvumui ir produkcijos kokybei morfologiniam ir fiziologiniam pakitimams. Gyvulių organizmo ir pašarų cheminė sudėtis, tapatumai skirtumai. Pašaruose esančių maisto medžiagų klasifikacija ir biologinė reikšmė. Pašarų azotiniai junginiai, jų klasifikacija. Pašarų baltymų aminorūgštys, jų reikšmė. Pašarų azotinių junginių apykaita gyvulio organizme ir poreikiai. Azoto balanso gyvulio organizme nustatymas. Kūno masės priaugimo paskaičiavimas per parą atsižvelgiant į azoto balanso duomenis. Pašarų angliavandeniai, jų sudėtis, klasifikacija pašarų angliavandenių reikšmė, gyvulių mityboje, poreikiai, šaltiniai. Anglies balanso gyvulio organizme nustatymas. Kūno masės priaugimo skaičiavimas, atsižvelgiant į anglies balanso duomenis. Pašarų energijos kitimas gyvulio organizme. Energijos balanso gyvulio organizme nustatymas. Pašarų mineraliniai elementai, jų klasifikacija, reikšmė. Vitaminai, jų klasifikacija, biologinė reikšmė, aprūpinimo būdai. Pašarų maistingumo vertinimo būdai. Ląstelienos įtaka pašarų maistingumui, jos kiekiai įvairiuose pašaruose.
    Veterinarija, špera(10 puslapių)
    2009-05-07
  • Kiaulių veisimas

    Lietuvoje veisiamos kiaulių veislės. Lietuvos baltųjų kiaulių veislės charakteristika. Specializuoti Lietuvos baltųjų veisles tipai, jų charakteristika. Pagrindiniai reikalavimai naujų kiaulių veislių ir specializuotų tipų aprobavimui. Specializuotos mėsinės krypties kiaulių veislės, trumpa jų charakteristika. Landrasų kiaulių veislės ir jų charakteristika. Importinės kiaulių veislės Lietuvoje, jų panaudojimas. Kiaulių veisimo uždarų populiacijų metodu principas, privalumas ir tikslas. 4 šeimų ir 4 linijų kiaulių veisimo schemos principas. 2 šeimų ir 4 linijų kiaulių veisimo schemos principas. Kuilių - reproduktorių laikymo technologijos. Sukergtų paršavedžių laikymo technologijos. Žindamų paršavedžių laikymo technologijos. Žinduklių ir nujunkytų paršelių laikymas. Veislinio prieauglio atranka ir auginimo technologijos. Kiaulių laikymo sistemos, kiekvienos jo privalumai, trūkumai. Stovyklinis kiaulių laikymas, jo privalumai ir trūkumai. Kiaulių laikymas uždarose patalpose ištisus metus, privalumai, trūkumai. Kiaulių laikymas patalpose su laisvu išėjimu į lauko aikšteles. Pramoninės kiaulienos gamybos technologija. Pramoninės kiaulienos gamybos ypatumai. Technologinių grupių kiaulių judėjimas gamybos ciklogramose. Kiaulienos gamybos ciklo supratimas, jo trukmė. Gamybos ritmas ir ritmiškumo samprata. Fazinis kiaulių auginimas.
    Veterinarija, špera(10 puslapių)
    2007-11-14
  • Skerdimas

    Disciplinos apibrėžimas, uždaviniai, ryšys su kitomis disciplinomis. Mėsa žmonių mityboje. Žemės ūkio gyvuliai – mėsos perdirbimo įmonių žaliava. Galvijienos, kiaulienos, paukštienos didinimo rezervai. Transportavimo įtaka gyvulių sveikatai. Gyvulių transportavimas. Transportavimo ligos. Stresai. Stresinė mėsa. Stresinės mėsos rūšys. Mėsos perdirbimo įmonės, jų tipai. Galvijų skerdimas ir skerdinio apdorojimas. Kiaulių skerdimas nulupant odą, skerdinio apdorojimas. Skerdimo būdai. Kiaulių skerdimas nekupant odos, skerdinio apdorojimas. Triušių skerdimas ir skerdinio apdorojimas. Paukščių skerdimas, skerdinio apdorojimas. Priverstinis sanitarinis gyvulių skerdimas. Skerdenos ir vidaus organų priešskerdiminė ir poskerdiminė ekspertizė. Limfinė sistema ir jos reikšmė veterinarinei ir sanitarinei kontrolei. Sirgusių gyvulių skerdenų ir vidaus organų sanitarinio apdorojimo būdai (pramoninis ir sanitarinis-pramoninis perdirbimas). Maistui netinkamos atliekos. Konfiskatai. Atliekų utilizacija. Mėsos morfologinė sudėtis. Raumeninio audinio morfologinė sudėtis. Jungiamojo audinio morfologinė sudėtis. Kaulinio ir kremzlinio audinio cheminė sudėtis. Mėsos raumeninio audinio cheminė sudėtis. Mėsos kremzlinio ir kaulinio audinio cheminė sudėtis. Mėsos maistinė, biologinė, energetinė vertė. Mėsa. Mėsos kokybės rodikliai. Veiksniai, turintys įtakos mėsos ir mėsos produktų kokybei. Normalūs poskerdiminiai mėsos pakitimai. Mėsos brendimas. Mėsos gedimas (sudusimas, pelėjimas, puvimas). Mėsos rūgimas, gleivėjimas, švytėjimas. MPI valymas, plovimas. MPI valymo medžiagos. MPI dezinfekcija. Dezinfekcinės medžiagos, jų rūšys. Bendri dešrų gamybos technologijos bruožai. Žaliava dešroms gaminti. Reikalavimai dešrų apvalkalams. Virtų dešrų gamybos technologija. Virtų – rūkytų dešrų gamyba. Parūkytų dešrų gamyba. Žalių (rūkytų) dešrų gamybos technologija. Kepeninių dešrų gamybos technologija. Mėsos duonos gamybos technologija. Slėgtainio ir šaltienos gamyba. Mėsos konservų gamybos technologija. Mėsos konservavimas. Konservavimo būdai. Fiziniai mėsos konservavimo būdai (džiovinimas, sublimacinis džiovinimas). Mėsos konservavimas mikrobangomis, ultravioletiniaisi ir infraraudonaisiais spinduliais. Mėsos konservavimas aukšta temperatūra (pasterizacija, sterilizacija, tindalizacija). Mėsos konservavimas žema temperatūra. Mėsos atšaldymas, sušaldymas, gilus sušaldymas. Mėsos sušaldymo būdai (vienfazis ir dvifazis sušaldymas). Mėsos atšildymas (defrostavimas). Defrostavimo būdai. Fiziniai ir cheminiai laikomos mėsos pakitimai. Mėsos sūdymas, sūdymo būdai. Mėsos rūkymas. Rūkymo būdai. Įvairių rūšių gyvulių riebalų charakteristika. Riebalų lydumas. Lydymo būdai. Riebalų valymas. Riebalų gavimas iš kaulų. Subproduktai. Jų cheminė sudėtis ir maistinė vertė. Subproduktų klasifikacija. Įvairių rūšių subproduktų panaudojimas. Subproduktų apdorojimas. Skerdžiamų gyvulių kraujo perdirbimas. Pirminis kraujo apdorojimas, jo konservavimas. Kraujo defibravimas ir stabilizavimas. Stabilizatoriai. Kraujo preparatai, jų panaudojimas. Kraujo konservavimas. Endokrininė žaliava. Jos pirminis apdorojimas. Fermentinė žaliava, jos pirminis apdorojimas. Žarnos. Žarnų pirminis apdorojimas. Odos. Jų cheminė sudėtis ir fizinės savybės. Odų klasifikacija. Odų pirminis apdorojimas, jų konservavimo būdai. Skerdimui skirtų gyv pristatymo-priėmimo tvarka. Įskaitinė gyvulio masė. Gyvulio mėsos nuoskaitos taikomos MPĮ. Gyvulių paruošimo vežimui į MPĮ zootechniniai ir veterinariniai reikalavimai. Gyvulių pristatymo į MPĮ būdai. Centralizuotas ir necentralizuotas. Skerdžiamų galvijų pasiskirstymas į grupes pagal amžių ir lytį. Galvijų skerdenų kokybės vertinimas. Kiaulių skirstymas į grupes pagal amžių, lytį. Skerdžiamų (gyvų) kiaulių pasiskirstymas į kategorijas. Kiaulių skerdenos kokybės nustatymas pagal raumeningumą. Skerdžiamų avių, ožkų nustatymas pagal lytį, amžių. Avių skerdenų vertinimas. Reikalavimai pristatomiems į MPĮ gyviems paukščiams. Paukščių skirstymas į jauniklius ir suaugusius. Paukščių (gyvų) kokybės (įmitimo kategorijos) nustatymas. Paukštienos kokybės nustatymas. Skerdžiami triušiai. Triušienos kokybės nustatymas. Skerdienos išeiga ir masė zootechnikos ir MPĮ praktikoje. Mėsos šviežumas. Šviežumo nustatymo būdai. Riebalų gedimas. Gedimo rūšys. Riebalų gedimo nustatymo būdai. Kokybės valdymo sistemos ISO. Pagrindiniai kokybės vadybos principai. Kokybės valdymo sistemos. Sistema nuo tvarto iki stalo. RVASVT sistema MPĮ. Pagrindiniai diegimo etapai. RVASVT. Pagrindiniai RVASVT principai. maisto priedai, jų rūšys, žymėjimas. LST 1919 mėsa ir jos gaminiai.
    Veterinarija, špera(28 puslapiai)
    2009-03-02
  • Veisimas

    Gyvūnų veisimo ir selekcijos samprata. Gyvūnų veisimo tikslas ir strategija. Gyvūnų veisimo mokslo istorija. Gyvulių domestikacijos samprata. Gyvūnų domestikavimo laikas ir vieta. Gyvūnų kilmės tyrimo metodai. Gyvūnų pasikeitimai domestikacijos eigoje. Svarbiausi domestikuotų gyvulių evoliucijos veiksniai. Natūrali atranka. Natūralios atrankos efektyvumą įtakojantys faktoriai. Natūralios atrankos formos. Populiacijos samprata. Atvirų ir uždarų populiacijų samprata. Genetiniai gyvulių selekcijos pagrindai. Fenotipinė gyvulio vertės išraiška, genetinė gyvulio vertės išraiška. Aplinkos faktorių grupavimas. Produktyvumo rodiklių fenotipinė variansa. Rūšių susidarymas. Rūšies samprata. Rūšies izoliacinių mechanizmų tipai. Veislės samprata ir reikšmė gyvulininkystėje. Svarbiausi veislių formavimosi ir evoliucijos veiksniai. Veislės struktūra ir jos struktūrinių elementų reikšmė. Veislių klasifikavimo principai. Gyvūnų aklimatizacija. Žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių būklės įvertinamo kriterijai. Genetinės įvairovės išsaugojimo priežastys. Genetinės įvairovės išsaugojimo būdai. Ontogenezės ir filogenezės samprata bei tarpusavio ryšys, svarbiausi ontogenezės dėsningumai. Augimo ir vystymosi samprata. Vystymosi laikotarpiai ir periodai, jų ypatumai. Gyvūnų lytinis ir ūkiškasis subrendimas. Pirmojo kergimo ir sėklinimo amžius. Skirtingų gyvulių rūšių augimo, gyvenimo ir ūkinio naudojimo trukmė. Gyvūnų augimą ir vystymasį įtakojantys veiksniai. Augimo ir vystymosi netolygumas ir ritmiškumas. Gyvūnų individualaus augimo ir vystymosi valdymas embrioniniu ir poembrioniniu periodais. Gyvūnų grupavimas vykdant dirbtinę atranką. Gyvūnų kūno dalių identifikavimas ir įvertinimas. Gyvūnų, eksterjero ir konstitucijos samprata. Gyvūnų konstituciniai tipai. Gyvūnų eksterjero tyrimo ir įvertinimo metodai. Kūno matmenų indeksai ir eksterjero profiliai. Gyvūnų produktyviųjų savybių vertinimas pagal interjerą. Dirbtinės atrankos samprata. Dirbtinės atrankos rūšys. Atrankos pagal fenotipą samprata, kiekybiniai ir kokybiniai atrankos požymiai. Selekciniai genetiniai parametrai ir jų įtaka atrankai. BLUP metodas. Galvijų genetinis vertinimas. Kiaulių genetinis vertinimas. Arklių genetinis vertinimas. Avių ožkų genetinis vertinimas. Gyvulių prepotentiškumo vertinimas. Parankos samprata. Parankos ir atrankos rūšys. Parankos efektyvumą įtakojantys veiksniai. Svarbiausi parankos principai. Parankos tipai, jų ypatumai, naudojimo tikslai. Parankos formos, jų ypatumai, naudojimo tikslai. Grynojo veisimo samprata, genetiniai ypatumai, reikšmė, tikslai. Inbrydingo samprata jo taikymas veislininkystėje. Inbrydingo tipai. Inbrydingo (homozigotiškumo laipsnio nustatymas. Inbrydingo laipsniai. Inbredinė depresija. Veisimo linijomis samprata. Linijų rūšys. Linijų krosai. Bendroji ir specifinė derinimo savybės. Tarplinijinė hibridizacija. Veisimo šeimomis samprata. Kryžminimo samprata, genetinė esmė, tikslai. Kryžminimo sėkmę sąlygojantys veiksniai. Heterozės efektas, jo genetinė, biologinė esmė. Heterozės formos. Kuriamasis kryžminimas. Stelbiamasis kryžminimas. Įterpiamasis kryžminimas. Gamybinis kryžminimas. Kintamasis kryžminimas. Tarprūšinės hibridizacijos samprata, taikymas. Tarprūšinės hibridizacijos problemos. Veislių selekcijos mokslinių programų rengimo principai. Bandų selekcijos programos rengimo principai. Lietuvoje veisiamų gyvulių veislių selekcijos mokslinės programos. Gyvulių veislininkystės sistema, funkcijos, valstybinė strategija Lietuvoje. Įvairių gyvulių rūšių ir veislių asociacijos. Kilmės knygos, jų vedimo tvarka.
    Veterinarija, špera(26 puslapiai)
    2007-02-12
  • Zoohigiena (4)

    Palaidų karvių laikymo higiena. Pririštų karvių laikymas. Veislinių bulių laikymo higiena. Galvijų prieauglio laikymo higiena. Penimų galvijų laikymo higiena. Paršavedžių laikymo higiena. Veislinių kuilių laikymo higiena. Nujunkytų paršelių laikymo higiena. Penimų kiaulių laikymo higiena. Vienfazis kiaulių laikymas. Dvifazis kiaulių laikymas. Trifazis kiaulių laikymas. Veislinių avių laikymo higiena. Avių prieauglio laikymo higiena. Veislinių arklių laikymo higiena. Darbo arklių higiena. Pakinktai, arklių kinkymas. Vištų, ančių, žąsų, kalakutų laikymo higiena. Triušių, kailinių žvėrelių laikymo higiena.
    Veterinarija, špera(12 puslapių)
    2009-12-30