Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Veterinarija>Gyvulių šėrimas (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyvulių šėrimas (3)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Melžiamų karvių šėrimas. Įvadas. Gyvulių šėrimas. Šėrimo ir racionų tipai. Maisto medžiagų reikmė žemės ūkio gyvuliams. Svarbiausi pašarų rodikliai. Mikro elementų ir vitaminų svarba. Šėrimo ypatumai. Pieno produkcija. Pieno sudėtis. Pieno susidarymas. Laktacija ir jos kreivė. Įvairių veiksnių įtaka pieningumui. SLS (somatinių ląstelių skaičius). Duoto raciono įvertinimas.

Ištrauka

Šėrimas – tai žmogaus organizuota ir reguliuojama gyvulių mityba. Gyvulio organizmas turi gauti pakankamai tinkamo santykio visų maisto mrdžiagų. Kurių nors medžigų perteklius arba stygius sutrikdo fiziologines funkcijas, todėl sumažėja produktyvumas, sutrinka sveikata, didėja pašarų sąnaudos.
Moksliniais bandymais ir praktiniu patyrimu nustatytas paros maisto medziagų poreikis įvairių rūšių, skirtingo produktyvumo ir fiziologinės būklės gyvuliams, t. y. nustatytos šėrimo normos.
Šėrimo norma – tai maisto medžiagų kiekis per parą, reikalingas tenkinti gyvulio gyvybines reikmes, kad būtų sveikas, normaliai daugintųsi, duotų tinkamą produciją ir ekonomiškai naudotų pašarus. Gyvulių šėrimas pagal normas vadinamas normuotu.
Normose nurodyti pagrindiniai maisto medžiagų elementai: virškinamieji proteinai, ląsteliena, cukrus, riebalai, makro ir mikro elementai ir t. t. bei bendras viso pašarų rinkinio – raciono maistingumas. Normų bendras maistingumas išreiškiamas pašariniais vienetais bei apykaitos energijos vienetais: ( MJ, kcal ). Raciono pašarų tūris nustatomas priklausomai nuo sausų medžiagų normos.
Maisto medžiagų kiekiai normose dažniausiai nurodyti 100 kg. gyvulio masės ir produkcijos vienetui ( 1kg. pieno, 1 kg. priesvorio ir t. t. ). Žinant gyvulio kūno masę, produktyvumą ir normas apskaičiuojamas paros pašarų gyvuliui rinkinys –racionas. Apytikslė raciono pašarų sudėtis skaičiuojama pagal pašarų maistingumo lenteles, kuriose nurodyta 1 kg. natūralaus drėgnumo pašaro sudėtis ir maistingumas.
Skirtingos virškinimo organų sandaros gyvuliai šeriami nevienodais pašarais. Atrajojantys galvijai, avys, ožkos šeriami pašarais, turinčiais daug ląstelienos, t. y. žole, šienu, šiaudais. Šių gyvulių daugiakamerinio skrandžio didžiajame prieskrandyje gyvena nuo 20 iki 100 mlrd. Viename mililitre bakterijų. Jos išskiria celiuliozės fermentą, kuris beveik pusę visos sunkiai virškinamos pašarų ląstelienos skaido į gliukozę. Kiti baktrijų išskiriami fermentai sukelia intensyvų pašarų angliavandeniu skaidymąsi į lakiasias riebalų rūgštis (acto, sviesto, propiono), kurios per didžiojo prieskrandžių epitelį Įsiurbiamos į kraują ir yra atrjotojų organizmo energijos šaltinis.
Storosiose žarnose gyvenancios analogiškos bakterijos padeda įsisavinti stambiųjų pašarų (žolės, šieno, šiaudų ) ląstelieną.
Dėl šių biologinių savybių atrajotojai turi būti šeriami žoliniais natūraliais, džiovintais ar silosuotais pašarais, saikingai pridedant rukelių, bei koncentruotųjų pašarų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-17
DalykasVeterinarijos kursinis darbas
KategorijaVeterinarija
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis2.63 MB
Autoriusantositej
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasBartkevičiūtė
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
FakultetasGyvulininkystės technologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyvuliu serimas (3 [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 20 puslapių 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Bartkevičiūtė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą